Didieji gaisrai

Mauricijus Pšickis Karmelitas, Ignacas Karenga. Aušros Vartų Dievo Motina. XIX a. pr. Lietuvos nacionalinis muziejus

XVIII amžiuje daugelis Vilniaus pastatų dar buvo mediniai, sustatyti tankiai, tad kai 1737 m. birželio 2 d.  vienos miestietės namuose, prie karališkojo malūno, kilo didelis gaisras, sudegė bent pusė Vilniaus miesto. Po dešimtmečio kilo vadinamasis Didysis Užupio gaisras, prasidėjęs žydo Rubino bravore. Gaisro liepsnoms užgesus miestas prarado net 469 namus, 12 bažnyčių ir cerkvių, 15 rūmų ir daugybę mažesnių pastatų. Po gaisro liko virš 100 tuščių sklypų ir namų. Keli tūkstančiai be pastogės ir duonos likusių žmonių išvyko iš Vilniaus. Tačiau žmonės nepasimokė. Nespėjus net atstatyti miesto, 1749 metais iš virtuvės kamino išlėkusi žiežirba nukrito ant stogo namo, stovėjusio prie Subačiaus vartų, ir sunaikino dar  292 namus, cerkvę ir 4 bažnyčias, vienuolynus. Tad galima tik įsivaizduoti, kiek daug pasikeitimų išgyveno iki šių dienų išlikę senieji miesto pastatai, kurie buvo ne kartą atstatyti ir keitė savo išvaizdą. Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė, universiteto pastatai, Šv. Kazimiero, Šv. Mikalojaus, Šv. Trejybės ir Dominikonų bažnyčios taip pat buvo atstatytos, tačiau ankstesnių pastatų nebepriminė.

Adresas:
Pilies g. 2