Amatininkai, pirkliai, siuvėjų cechas

Dvinarės žirklės XV a. pradžia Geležis Fotografas Vytautas Abramauskas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Ar šiais laikais galėtumėte save vadinti miestiečiu? Miestiečiais XV a. buvo laikomi tik laisvieji gyventojai, tai yra amatininkai ir pirkliai, cechų ir gildijų nariai. Jau Gediminas savo laiškuose į Vilnių kvietė atvykti amatininkus ir pirklius, todėl XV a. Vilnius buvo vienas didžiausių regiono miestų, o jo pirkliai ir amatininkai buvo vieni turtingiausių. Prekiaujama buvo su Antverpenu, Niurnbergu, Talinu, Maskva, Konstantinopoliu, o tarp pirkėjų svarbią vietą užėmė bažnyčia, valdovo dvaro atstovai, didikai bei miestiečiai. Tačiau atvykėliams buvo uždrausta prekiauti tarpusavyje, tai buvo daroma dėl sankrovos principo – taip vietiniai pirkliai galėjo diktuoti supirkimo kainas.

Kokių prekių labiausiai laukė vilniečiai? Svarbiausia atvežama preke buvo druska, taip pat populiariųjų sąraše puikavosi vynas, audiniai, metalai, stiklas ir popierius, o iš Lietuvos pirkliai išgabendavo miško medžiagas, kailius, vašką, nuo XVI a. – ir grūdus.  Šiandien, praeidami pro Didžiosios gatvės 24-ąjį namą, išvysite kadaise čia stovėjusį Pirklių gildijos pastatą, kuriame buvo sandėliuojamos atvežtos prekės. Vilniuje buvo įsikūrę ir svarbių amatų cechai: auksakalių, siuvėjų, kailiadirbių, midaus. Jie veikė ne tik kaip profesinės sąjungos, bet ir siekė monopolizuoti gamybą.

Adresas:
Didžioji g. 24 (vad. Pirklių gildijos namas, dab. Kazio Varnelio namai – muziejus)
Telefonas:
+370 5 279 1644
Kaina:
5 €
Tinklalapis:
Darbo laikas:
II-VII: 10:00-18:00
Galima apžiūrėti iš vidaus:
Taip