Vilnius – toks, kokį jį pažįstame šiandien, – prasidėjo nuo įtaigios informacinės žinios.
Vos prieš 700 metų, 1322–1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas į Europą pasiuntė septynis diplomatinius laiškus. Viename iš jų valdovas pirmą kartą paminėjo savo valstybės sostinę – Vilnių. Laiškai adresatus pasiekė, o miesto gyvenimas tapo Europos istorijos dalimi: Vilnius atsivėrė pasauliui, o pasaulis atrado Vilnių.
2023 m. vilniečiai švęs šį įspūdingą jubiliejų.
Sunku tiksliai pasakyti, kada į dabartinio Vilniaus teritoriją atkeliavo pirmieji gyventojai kada jis čia įkūrė pirmąjį laužą ir kada šioje gyvenvietėje buvo ištarti Vilnelės ir Vilniaus vardai. Akivaizdu, kad tai įvyko dar gerokai iki kunigaikščio Gedimino lai(š)kų. Tačiau svarbu, kad iš tuometinio Europos civilizacijos pakraščio valdovas pasiuntė žinią, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilnius yra verti Europos ir gali išplėsti jos ribas. Ne tik Vilniui reikia Europos, Europai Vilnius taip pat reikalingas. Todėl 700 metų žymi savotišką Vilniaus lemtį, o gal ir misiją – priimti, suprasti, inicijuoti ir saugoti Senojo žemyno geografinius ir idėjinius riboženklius. Šiandien atrodo, kad Vilniui tai pavyko: lotyniškoji krikščionybė, labiausiai į Rytus nutolęs Europos universitetas, tautų ir tikėjimų koegzistencija, savitas Baroko epochos židinys, Romantizmo poetai, du šimtus metų miestą lydinti laisvių idėja ir kova už jas, susidūrimas su despotija ir totalitarinėmis sistemomis bei nuolatinis priešinimasis joms. Visa tai liudija apie nepaprastą Vilniaus patirtį.
Šiame istoriniame Vilniaus meniu rasite septynias miesto 700 metų gyvenimą atspindinčias temas. Kiekvieną šių temų sudaro septyni trumpi istoriniai pasakojimai apie svarbiausius miestui žmones, įvykius ir idėjas. Meniu pateikti istoriniai siužetai pasakoja apie miesto kasdienybę, sostinės ir valstybingumo tradiciją bei savitą Vilniaus kultūrinę tapatybę. Šis meniu – tai tik pirmas žvilgsnis, kviečiantis pamilti turtingą Vilniaus istoriją. Ją vilniečiai ir miesto svečiai kasdien atranda begalėje istorinių pasakojimų, miesto gatvėse, namų fasaduose ar atsitiktiniuose pašnekesiuose su praeiviais. Už visų šių istorijų – dar šimtai kitų, kurias kiekvienas galime atrasti savarankiškai.
Legendomis apipintas miestas savo paslaptimis žavi iki šių dienų. Per septynis šimtmečius Vilnius prisijaukino mistines būtybes ir pavertė jas vaizduotę žadinančiais simboliais, padedančiais bet kada pasinerti į praeitį.
Daugiau
Nors Vilnius – Lietuvos sostinė, daugeliu aspektų šis miestas tapo viso regiono lyderiu. Savo demokratinėmis idėjomis jis įkvėpė kaimynines valstybes, žydams tapo Šiaurės Jeruzale, žadino nacionalinį atgimimą ir suvienijo šalis euroatlantinei integracijai.
Daugiau
Vilniaus istorijos pamatus padėjo įvykiai, įamžinti svarbiausiuose šalies dokumentuose, skleidusiuose žinią apie miestą pasauliui, įamžinę demokratijos vertybes bei kūrę pagrindus įstatymams. Lietuvos sostinėje gimė reformos, leidusios klestėti ne tik Vilniaus miestui, bet ir visai šaliai.
Daugiau
Miesto vardą garsina ne tik jo grožis ar pasiekimai. Vilnius – tarsi dėlionė, kurioje savo vietą atranda įvairialypė kultūra, skirtingos religijos, deramą vietą užima ir persipynusių epochų architektūros grožis, mokslo šventovės atradimai ir šventųjų darbai.
Daugiau
Nors miestas patyrė ne vieną sukrėtimą, Vilnius visada sugebėdavo atsitiesti ir pakilti, kartais net iš pelenų, ir tapti dar didingesniu. Epidemijos, karai ir okupacijos praūžė, o Vilnius per amžius įgijo savo unikalias, iki šiol išlikusias, formas.
Daugiau
Vilnius neįsivaizduojamas be šventinio šurmulio. Miesto bendrą paveikslą kuria garsūs praeities pokyliai ir pasilinksminimai, liaudies dainos ir opera, alternatyvios subkultūros ir naujieji miesto ritmo atspindžiai.
Daugiau
Per 700 metų gyvenimas Vilniuje išties pasikeitė, tačiau istoriniai atgarsiai gyvi ir šiandien. Nuo dvarų iki sovietinio modernizmo architektūros, nuo medinių trobelių iki industrinės revoliucijos statinių, nuo kareivinių iki kavinių – Vilniaus veidas nepakartojamas.
Daugiau
