Didieji gaisrai daugybę miesto gyventojų palikdavo be namų, dirbtuvių ir bažnyčių, sutrikdydavo įprastą kasdienio gyvenimo ritmą ir miesto raidą. Liepsnose pražūdavo ir senosios architektūros klodai bei miesto praeitį liudijantys dokumentai. Vis dėlto būtent gaisrai (pavyzdžiui, 1610 ar 1748 m.) pastebimai keisdavo Vilniaus veidą. Nuodėgulių krūvos ir suodinos bažnyčių, rūmų ir miestiečių namų sienos pamažu įgydavo naujas, tačiau dabar lengvai atpažįstamas formas ir pražysdavo neregėtomis spalvomis.