Skirtingai nei gotika ir renesansas, barokas buvo pirmoji kultūrinė epocha, kurią Lietuva ir Vilnius išgyveno visavertiškai – buvo nebe mėgdžiojama, bet jau savitai kuriama. Ilgalaikę baroko įtaką liudija tai, kad, vaikščiodami po šių dienų Vilnių, žmonės gali susipažinti su ankstyvojo (Šv. Ignoto bažnyčia), brandžiojo (Šv. Petro ir Povilo bažnyčia) ir vėlyvojo (Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia) baroko architektūros pavyzdžiais. Glaudų Vilniaus ir baroko ryšį atspindi ir tai, kad būtent čia studijavo ir kūrė Lietuvos Horacijumi pramintas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, o XVIII a. pirmojoje pusėje susiformavo savita stilistinė mokykla, kurios reikšmingiausias architektas Jonas Kristupas Glaubicas kūrė ne tik liuteronams ir katalikams, bet ir unitams, stačiatikiams bei žydams.