Nuo Gedimino laikų Vilnius buvo svarbi valdovų rezidavimo vieta. Aleksandro Jogailaičio valdymo metais čia susiformavo pastovios administracinės institucijos. Vilnius buvo svarbi ir kitų Jogailaičių – Žygimanto Senojo su italų kunigaikštyte Bona Sforca, Žygimanto Augusto su Barbora Radvilaite – ir Vazų dinastijos valdovų rezidencija. LDK laikotarpiu mieste lankydavosi kitų šalių valdovai ir pasiuntiniai. Pasakojimus apie Vilnių paliko Anglijos ir Prancūzijos karalių pasiuntinys Žilberas de Lanua (XV a.) ir Šv. Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinys Sigizmundas Herberšteinas (XVI a.).
Po 1990 m., atgavus laisvę, miestas vėl tapo valstybės vadovų – prezidentų (nuo 1993 m.) – rezidavimo vieta. Per 30 metų čia jau spėjo apsilankyti prezidentai, karaliai ir karalienės, popiežiai ir net Japonijos imperatorius. Taigi, Vilnius – ne tik sostinė, bet ir miestas, kuris sujungia senąją (LDK) ir moderniąją (demokratinę) Lietuvą.