Ar iš tiesų basieji karmelitai po Vilnių vaikščiojo basomis? Galbūt ne visi, tačiau šis vienuolių ordinas garsėjo savo asketiškumu ir pamaldumu.
Vienuolynas ir pirmoji nedidelė medinė Šv. Teresės bažnytėlė, prisišliejusi prie Aušros Vartų koplyčios, pradėjo veikti XVII a. antroje pusėje, vėliau ją pakeitė šiandien mums pažįstama mūrinė bažnyčia. Dabartinis bažnyčios interjeras buvo sukurtas XVIII a. antroje pusėje. Pacams fundavus vienuolyno pastatų statybą, jie iškilo prie miesto gynybinės sienos trijų kvartalų teritorijoje. Šiandien apie Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslą girdėjo didžioji dalis pasaulio katalikų, bet mažai kas žino, kad jį XVII a. antrojoje pusėje ėmė garsinti būtent basieji karmelitai.
Beje, kol nebuvo Halės turgaus, prekyba vyko vadinamajame Basokų turguje, tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių. Aikštė atsirado, kai valdant Rusijos imperijai buvo nugriauta Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia ir basųjų karmeličių vienuolynas. Čia stovėjo bene 100 medinių kioskelių, kuriuose miestiečiai galėjo įsigyti maisto produktų bei naminių paukščių.