2023 m. balandžio 22 d. – 2024 m. sausio 28 d. vyksta didžioji MO muziejaus paroda ,,Vilniaus pokeris”.
Apžiūrėkite parodą virtualiai
Vilniuje vyksta ne tik romano veiksmas, bet ir pats Vilnius tampa romano veikėju. Taigi ir parodoje „Vilniaus pokeris“ MO muziejuje yra ne tik švenčiama Vilniaus istorija, bet ir kritiškai žvelgiama į modernaus miesto patirtį bei ateitį. Gavelio sukurtą Vilniaus personažą MO muziejuje interpretuoja režisierius Oskaras Koršunovas bei scenografas menininkas Gintaras Makarevičius. Nuo 2023 m. balandžio 22 d. MO muziejuje Vilnių galima atrasti kaip kūrybiško maišto sostinę.
1989 m. išleistas R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ – daugiausia vertimų į užsienio kalbas sulaukęs ir Lietuvoje bei užsienyje žinomiausias lietuvų romanas apie Vilnių. Tai – ne tik išsami žlugdančios sovietinės sistemos dekonstrukcija, bet ir viena pirmųjų lietuviškų knygų, nagrinėjančių miestą ir miestiečius. Vilnius čia – vienas iš svarbiausių personažų. Per miesto prizmę romane atskleidžiamos tautinės bei kultūrinės tapatybės paieškos. Čia nerasite vienos tiesos, vienos siužetinės linijos ar atsakymo, todėl „Vilniaus pokerį“ galima laikyti vienu pirmųjų postmodernistinės lietuvių literatūros kūrinių.
Romanas išlieka aktualus ir šiandien. Užsienio svečiams tai puiki galimybė pažvelgti už geležinės uždangos, o Vilniaus gyventojams – pamatyti, kaip keitėsi miestas.
Vilniaus jubiliejaus proga MO muziejuje sukurtos parodos atspirties tašku R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ pasirinktas neatsitiktinai. Romane vaizduojamas laikas ir paties romano išleidimo metai yra svarbūs veiksniai, formuojantys parodą.
Pagrindinis romano veiksmo laikas – vėlyvasis sovietmetis – yra didžiąją MO muziejaus kolekcijos dalį sudarančių autorių gyvybingiausios kūrybos metas. Todėl tų laikų socialinės, politinės, kultūrinės aktualijos ir Vilniaus miesto bei miestiečių gyvenimas atsispindi ir menininkų darbuose. MO muziejaus kolekcijoje – ir ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtinas menas. Tai taip pat viena iš daugelio temų, kolekciją jungiančių su būsima paroda.
Parodoje režisierius Oskaras Koršunovas ir menininkas Gintaras Makarevičius kelia klausimą – koks personažas yra Vilnius šiais laikais ir kokį jį įsivaizduojame ateityje? Kaip ir „Vilniaus pokeryje“, vieno teisingo atsakymo nėra. Į parodą patekęs lankytojas patirs vieną ryškiausių Vilniaus miesto istorijos etapų, stipriai prisidėjusių prie to, kokį Vilnių regime šiandien.
Parodą kuruoja viena ryškiausių ir novatoriškiausių teatro asmenybių – režisierius Oskaras Koršunovas, o parodos architektūrą sukūrė scenografas menininkas Gintaras Makarevičius. Kritiškais, aštriais, aktualiais darbais Lietuvoje ir pasaulyje garsėjantis režisierius O. Koršunovas dar 1990 m. Vilniuje pastatė savo pirmąjį spektaklį „Ten būti čia“. Šis spektaklis pradėjo visiškai naują Lietuvos teatro istorijos etapą bei per absurdo prizmę reflektavo to paties R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ laiko realybę.
G. Makarevičius dažnai lieka žmogumi už kadro, pro kamerą stebinčiu tikras ar išgalvotas visuomenės grupes. Realybės uždangą kūrėjas praskleidžia teatre, kurdamas scenografijas spektakliams. MO muziejuje šių menininkų duetas ieško netradicinių ir įtraukių sprendimų. Taigi parodos lankytojai tampa ir žiūrovais, ir dalyviais. Paroda-totalinė instaliacija Vilniaus gyventojams parodo miestą iš netolimos praeities, o lankytojams iš užsienio atskleidžia dar neregėtą Vilniaus veidą.
2023 m. balandžio 22 d. MO muziejuje atidaromą parodą „Vilniaus pokeris“ lydėjo kultūrinis festivalis „MOratonas“. Jis naujais kontekstais ir sluoksniais išplėtė pagrindinę parodos temą. Lankytojų laukė susitikimai, pokalbiai, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir kiti renginiai. O jei visgi nepavyktų parodos apžiūrėti gyvai Vilniuje, MO muziejus ruošia ir virtualų parodos turą – jį bus galima pamatyti bet kuriuo metu.
Parodos režisierius – Oskaras Koršunovas
Parodos scenografas – Gintaras Makarevičius
Kuratorės – Dovilė Barcytė, Algė Gudaitytė
Konsultantai – Jūratė Čerškutė, Laima Kreivytė, Gintautas Mažeikis, Kasparas Pocius, Almantas Samalavičius, Vladimiras Tarasovas