Austrų kompozitorius B. Furreris muzikinį pėdsaką paliks Nacionalinėje bibliotekoje

Šį penktadienį ir šeštadienį, birželio 30 ir liepos 1 dienomis, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje suskambės šiai erdvei sukurtas vieno įtakingiausių Europos kompozitorių austro Beato Furrerio kūrinys. Taip pat Vilniaus rotušėje publika išgirs platesnę kompozitoriaus kamerinę kūrybą pristatantį portretinį koncertą.

Festivalio „Muzika erdvėje“ Vilniaus 700-ajam jubiliejui skirtame renginių cikle „Muzika Vilniui“ pristatomas jau vienas paskutiniųjų kompozitorių – Beatas Furreris. Laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių, didelę įtaką padaręs visos Europos muzikos formavimuisi paskutiniais dešimtmečiais, jis pasaulinę premjerą Lietuvoje pristatys pirmą kartą.

Gudauskas: „Priimame šią dovaną kaip svarbų jėgos šaltinį“

Furrerio kūrinys skirtas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kuri buvo įkurta daugiau nei prieš šimtmetį, nors tokia idėja užgimė dar XIX amžiaus pradžioje.

Per visą šį laikotarpį Nacionalinė biblioteka saugojo ir liudijo sudėtingą Lietuvos valstybingumo kelią bei tautos sąmonę. Darbuotojams ne kartą rizikuojant teko gelbėti  lietuviškas knygas tiek nacių, tiek sovietų okupacijos metu. O nuo Sąjūdžio pradžios iki pat šių dienų ji išliko aktyviu visuomenės procesų centru.

Furrerį čia sužavėjo ne tik monumentali ir išskirtinė architektūra, erdvės akustika, bet ir šios vietos reikšmė mūsų valstybės vystymuisi.

Pasaulinio garso kompozitoriaus kūrinio dedikacija tam tikrai erdvei – kultūriškai svarbus įvykis, tarsi asmeninis autoriaus susisaistymas su vietove ir tam tikras įspaudas miesto ir visos šalies istorijoje. Todėl, anot Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, tai – neįkainojama dovana bibliotekai, kuri suteiks kūrybinio postūmio.

„Visos bibliotekos bendruomenės vardu kuo nuoširdžiausiai dėkoju už neįkainojamą dovaną – jaudinantį kultūros įvykį – muzikinį kūrinį, dedikuotą mūsų bibliotekai. Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo muzikos, kuri yra tapusi natūralia mūsų gyvenimo dalimi. Muzika, atliekama gyvai ar sklisdama per radiją ir televiziją, šiuolaikines medijas, telefoną, kompiuterį ir kitus mums prieinamus prietaisus, praturtina mūsų kasdienybę, skatina mąstyti apie amžinąsias vertybes. Priimame šią Beato Furrerio dovaną kaip svarbų jėgos šaltinį naujoms bibliotekos veikloms ir meninėms idėjoms“, – sako prof. dr. R. Gudauskas.

Furrerio sukurto kūrinio ašis – dainos žanras

Birželio 30-ąją ir liepos 1-ąją Nacionalinėje bibliotekoje suskambėsiantis naujasis kūrinys „Prophezeiungen“ parašytas balsui, bosiniam klarnetui ir akordeonui. Pavadinimas iš vokiečių kalbos verčiamas kaip pranašystė.

Furrerio kūrybą galime įvardyti kaip „konceptualiąją muziką“ – kiekvienas kūrinys kuriamas naudojant naują nuosekliai vystomą muzikinę koncepciją.

Kompozitorius paaiškina: „Muzikos komponavimas manęs taip nedomintų, jeigu tiesiog atkartočiau jau ir taip žinomą bei veikiančią garsinę koncepciją, užuot žengęs netyrinėtomis kryptimis. Žinoma, yra kūrinių, kurie sukurti, remiantis ta pačia idėja, tačiau net ir tuo atveju tokia muzikinė idėja atsiskleidžia nauju požiūrio kampu.“

Vis dėlto B. Furreris niekada nesilaiko aklai įsikibęs sugalvoto koncepto – nuolatos tikrina, kaip iš tiesų dera kūrinio koncepcija su muzikos ekspresija ir poveikiu klausytojui. Tai publika neabejotinai galės išgirsti B. Furrerio kūrinio, sukurto Lietuvos nacionalinei bibliotekai, pasaulinės premjeros metu.

Erdvei sukurtoje kompozicijoje muzikas remiasi prancūzų filosofo, antropologo ir etnografo Claude Levi Strausso istorija, aprašyta knygoje „Liūdnieji tropikai“. Čia pasakojama apie vienos Brazilijos genties vyresnįjį, kuris pasitraukia į pensiją ir pradeda dainuoti. Jis dainuoja daugelio skirtingų asmenų, gyvūnų ir mitologinių figūrų balsais ir kiekvieną iš jų atlieka joms priskirtu aukščiu ir registru.

„Ši istorija mane sudomino apmąstant pačios dainos idėją, ypač melodiją – jos įvairiapusiškumą, kaip daugybės skirtingų tarpusavio muzikinių gijų, skambesio, atsižvelgiant į kūno padėtis, tembrinių savybių derinį“, – atskleidžia kompozitorius B. Furrreris.

Kūrinį, kompozitoriaus pageidavimu, publikai pristatys kviestinės šiuolaikinės muzikos žvaigždės iš skirtingų šalių, ne kartą atlikusios Beato Furrerio kūrinius anksčiau.

Vokalo partiją sudainuos latvių mecosopranas Helena Sorokina. „Auksinio“ balso savininkės interesų laukas itin platus – nuo bažnytinės vokalinės muzikos iki Editos Piaf programų, nuo klasikos iki naujausios aistros šiuolaikinei muzikai. Pastarajai atlikti ypač naudinga jos „absoliuti klausa“ – biologinė savybė tiksliai įvardyti girdimo garso aukštį.

Bosiniu klarnetu gros italas Marco Sala – šiuolaikinėje muzikoje besispecializuojantis atlikėjas, dirbantis su tokiais kolektyvais kaip „New Art and Music Ensemble Salzburg (NAMES)“ ir Antonio Vivali orkestru. Kartu kūrinį atliks Vokietijoje reziduojantis ukrainiečių akordeonistas Roman Yusipey, koncertuojantis su „Cremerata Baltica“ ir kaip solistas.

Be pasaulinės premjeros Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Liepos 1-ąja „LENsemble“, vadovaujamas kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako, publikai pristatys B. Furrerio kamerinės muzikos koncertą Vilniaus rotušėje. Klausytojai turės galimybę susipažinti su platesniu šio genialaus kompozitoriaus kūrybos spektru.

Bilietus platina Kakava.lt, naujienas apie ciklą „Muzika Vilniui“ rasite www.muzikavilniui.lt. Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Daugiau apie jubiliejui skirtą programą skaitykite www.700vilnius.lt.