„Lazankos“ su sūriu

Lazankos (lazankės), arba skryliai, į Lietuvą atkeliavo greičiausiai su Bonos Sforcos dvaro virtuve. Tai – savotiškas lazanijos atgarsis. Juk ir senovinė lazanija atrodė kitaip – taip buvo vadinamas vienas garsiausių viduramžių makaronų receptų. Patiekalas gaminamas iš kvietinių miltų, patiekiamas su varškės sūrio, kiaušinių, grietinės, sviesto padažu – kažkuo panašu į lietuviškus krosnyje keptus skrylius. Tokia lazanija aprašyta viename seniausių šio patiekalo XIV a. angliškame recepte.

Tačiau dar iki tol lazanija turėjo ypatingą prasmę. Pirmąkart lazaniją paminėjo Sevilijos (Ispanija) vyskupas Izidorius (560–636 m.). Jis mini plokščios formos tešlos gaminius, kurie pirmiausia išverdami, o paskui kepami aliejuje, kaip vieną iš duonos rūšių, tinkamų naudoti Eucharistijoje per šv. Mišias.

Nors dėl makaronų kilmės ginčijasi kinai, italai, arabai, žydai, graikai, į Lietuvą lazanijos tipo patiekalas atkeliavo iš Italijos ir yra siejamas su Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene Bona Sforca. Tačiau, profesoriaus Rimvydo Laužiko teigimu, ji – tik italų kultūros ikona, o su italų gastronomine kultūra lietuviai susipažino keliais dešimtmečiais anksčiau, Kazimiero Jogailaičio laikais. Jau tuomet karališkasis dvaras turėjo sąsajų su italais.

Tiesa, pirmasis lietuviškas lazankų receptas su sūriu receptų knygoje aprašytas tik XIX a., po beveik 400 metų, Vincentinos Zavadzkos „Lietuvos virėjoje“. Šis receptas panašus į originalų pirmąkart paminėtą angliškąjį receptą, tik sudėtingesnis ir turintis daugiau ingredientų. Vėliau receptai kito ir daugėjo skirtingų įdarų: šilauogių, grybų, kumpio. XIX a. virėjai žvelgė kūrybiškai – lazankos kaip garnyras buvo naudojamos prie veršienos zrazų, gaminta ir lazankų legumina (savotiškas desertas).

Šia informacija pasidalino Rimvydas Laužikas.

„Lazankos“ su sūriu

Jums reikės:

  • 0,5 kg kvietinių miltų
  • 8 kiaušinių
  • 0,5 kg rauginto pieno varškės sūrio
  • 400 g riebios grietinės
  • 70 g sviesto
  • 50 g baltos kvietinės duonos džiūvėsių
  • druskos pagal skonį

Gaminimo procesas

  1. Pasiruoškite „lazankas“ (skrylius): iš miltų ir 3 kiaušinių užminkykite tešlą. Tešlą plonai iškočiokite, supjaustykite nedideliais rombais ir paruoštus skrylius išvirkite pasūdytame vandenyje. Išgriebtus skrylius sudėkite į dubenį.
  2. Pasiruoškite įdarą: susmulkintą sūrį kartu su grietine, 50 g sviesto ir 5 kiaušinių tryniais sumaišykite į vientisą masę. Į gautą įdarą sudėkite išvirtas „lazankas“ ir viską išmaišykite. Tuomet iki standumo išplakite likusius 5 kiaušinių baltymus ir juos taip pat įmaišykite į ruošiamą mišinį.
  3. Gautą masę sudėkite į sviestu pateptą ir džiūvėsiais pabarstytą kepimo indą, pašaukite į maždaug 180 laipsnių karščio orkaitę ir kepkite apie 30 minučių.

Pastaba: neretai, ypač tradicinėje kaimo kultūroje, tik išvirtos „lazankos“, be jokio įdaro, yra valgomos su spirgais, grietine ar uogiene kaip savarankiškas patiekalas.

Kur paragauti?

Pasijuskite kaip viduramžių didikai ar praėjusio šimtmečio miestiečiai. Ant jūsų stalo atkeliaus įdarytos lydekos, vėžiai, žvėriena ar vegetariški patiekalai, nosį kutens prieskonių kvapai, vilios žavingi desertų vaizdai. Užsukite į Vilniaus restoranus ir kavines paragauti autentiškų vilnietiškos virtuvės patiekalų. Profesionalūs šefai padės atsiskleisti subtiliausiems senųjų receptų skoniams.