Ką gėrė ir kuo svečius vaišino vilniečiai

LDK laikais vandenį vilniečiai gėrė retai. Specialiai paruošti gėrimai laikyti daug sveikesniais, be to tyras šaltinio vanduo mieste taip pat kainuodavo. Karštą vasaros dieną miestiečius gaivindavo gira, alus buvo įprastas gėrimas prie valgio, o per barzdą varvėjo midus. Manoma, kad XVIII a. vienas miestietis per dieną suvartodavo butelį vyno, o valstietis – 3 litrus alaus. Tiesa, kokio stiprumo jie buvo, dabar sunku pasakyti. Vienuoliai miestiečiams ruošė įvairiausius užpilus, trauktines ir likerius. Net kava buvo skaninama šlakeliu alkoholio.

Manoma, kad krupniką, medaus ir žolelių likerį, XVI a. Lietuvoje sukūrė Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio įkurdinti Nesvyžiaus benediktinai. Šio gėrimo populiarumas neišblėso net per keturis šimtmečius, ir XX a. jis tapo populiariausiu lietuvišku likeriu, kurio įvairūs pakaitalai buvo gaminami ir kitose šalyse. Šiandien galime išmėginti įvairius krupniko receptus ir pasigaminti savo krupniką. Nuo pasirinktų žolelių ir paruošimo metodo priklausys gėrimo skonis, tačiau vieno produkto niekas nepakeis – tai natūralus medus. Beje, krupniką reikėtų gerti pašildytą iki 50 laipsnių temperatūros.

XIX a. pabaigoje Lietuvos vaistinės pradėjo gaminti vaistažolių mišinį „Trejos devynerios“. Tiesa, vieno vienintelio „Trejų devynerių“ recepto nebuvo – kiekviena vaistinė turėjo savo žolelių ir vaistinių augalų mišinį. Manoma, kad paties gėrimo ištakos gali siekti ir XV a. Gydytojai šio gėrimo savo pacientams išrašydavo sutrikus virškinimui, viduriuojant, prasidėjus migrenos priepuoliams, persišaldžius, pervargus ar užkimus.

 

Kur paragauti?

Pasijuskite kaip viduramžių didikai ar praėjusio šimtmečio miestiečiai. Ant jūsų stalo atkeliaus įdarytos lydekos, vėžiai, žvėriena ar vegetariški patiekalai, nosį kutens prieskonių kvapai, vilios žavingi desertų vaizdai. Užsukite į Vilniaus restoranus ir kavines paragauti autentiškų vilnietiškos virtuvės patiekalų. Profesionalūs šefai padės atsiskleisti subtiliausiems senųjų receptų skoniams.