Žydiška pynutė

Žydiška pynutė, sauganti tautos tradicijas

Kiekvieną penktadienį žydų namuose pakvimpa ypatinga, Šabo metui kepama, duona „chala“. Ant stalo padėti du „chalos“ kepaliukai – tradicinis atributas, kuris yra būtinas norint pradėti Šabo vakarienę. Tik susėdus prie stalo, ši puri pynutė yra pašventinama sukalbant specialią maldą. Tada „chala“ plėšoma rankomis, barstoma druska ir užgeriama vynu ar vynuogių sultimis. Net ir šios pynutės pavadinimas mena žydų istoriją: vienas pirmųjų įsakų izraelitams, ruošiantis įeiti į Pažadėtąją žemę, buvo toks: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“.

Vilniuje žydai gyvena nuo XVI a., tad lietuviai šią šviesią ir minkštą duoną žino nuo seno. Net ir sovietmečiu buvo galima įsigyti tokios formos pyrago, tik tuomet jis buvo vadinamas kiek kitaip – pynute.

Parengta pagal žydiško maisto kavinės „Beigelių krautuvėlė“ medžiagą.

Žydiška pynutė (challah, vad. „chala)

Jums reikės

  • 500 g kvietinių miltų
  • 0,5 a. š. druskos
  • 15 g šviežių mielių
  • 40 g cukraus
  • 200 ml vandens
  • 2 kiaušinių
  • 50 ml bekvapio, neutralaus skonio aliejaus (pvz., saulėgrąžų)
  • aguonų ir / arba sezamo sėklų

Iš šio kiekio iškepsite 1 didelę arba 2 mažesnes pynes.

Gaminimo procesas

  1. Į didelį dubenį suberkite miltus ir druską, išmaišykite, tuomet miltuose padarykite duobutę. Į ją sutrupinkite mieles, įberkite šaukštelį cukraus, įpilkite šlaką šilto vandens, ir šiuos ingredientus sumaišykite iki tirštos, košelės masės, konsistencijos. Ant viršaus užberkite šiek tiek miltų ir palikite šiltoje vietoje 15 minučių, kol mielės „pabus“ ir pakils kauburėlis.
  2. Į dubenį su miltais ir mielėmis supilkite likusį šiltą vandenį, suberkite cukrų, paplaktus kiaušinius (maždaug 3–4 šaukštus kiaušinių plakinio atsidėkite pynučių aptepimui), supilkite aliejų. Viską išmaišykite ir pradėkite minkyti tešlą. Minkyti reikia ilgai, bent 10 min. (procesas bus greitesnis, jei tešlą suminkysite su elektriniu aparatu, turinčiu tešlos minkymo antgalį). Tešla turi būti gana minkšta, elastinga ir nelipni.
  3. Išminkytą tešlą suvoliokite į rutulį, patepkite aliejumi ir dėkite į virtuviniu rankšluostėliu pridengtą dubenį, kurį valandai pastatykite į šiltą vietą, kad tešla pakiltų – ji turi maždaug padvigubėti.
  4. Pakilusią tešlą darsyk išminkykite ir tada formuokite „chalą“. Iš šio tešlos kiekio suformuosite vieną didelę arba dvi mažesnes „chalas“ (jos gali būti tiek pailgos, tiek apvalios). Paprasčiausias būdas tai atlikti – pinti „kasas“ iš trijų gijų. Suformavę kepinį gerai sutvirtinkite jo galus.
  5. „Chalą“ patalpinkite į didelę skardą, išklotą kepimo popieriumi, vėl pridenkite rankšluostėliu ir dar pusvalandį palaikykite šiltai ir pakildinkite. Kol suformuotas kepinys kyla, orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių karščio temperatūros (orkaitės režimas: kaitinimas iš viršaus ir iš apačios, be ventiliatoriaus).
  6. Pakilusią pynutę ar pynutes švelniai, nespaudžiant aptepkite kiaušinio plakiniu, pabarstykite sezamo sėklomis arba aguonomis ir dėkite kepti. Vienai didelei „chalai“ iškepti prireiks 30–35 min., jei formavote mažas – 25 min. „Chala“ bus iškepusi, kai jos viršus gražiai, švelniai paruduos.

Prieš patiekiant į stalą, „chalai“ leiskite kiek atvėsti.

Pastaba: kepinys yra saikingai saldus, tad yra valgomas ir vienas, ir su įvairiausiais priedais: tiek saldžiais, tiek ir nesaldžiais.

Pagal šį receptą „challah“ kepamos „Beigelių krautuvėlėje“, receptas priklauso vyriausiajai kepėjai.

Kur paragauti?

Pasijuskite kaip viduramžių didikai ar praėjusio šimtmečio miestiečiai. Ant jūsų stalo atkeliaus įdarytos lydekos, vėžiai, žvėriena ar vegetariški patiekalai, nosį kutens prieskonių kvapai, vilios žavingi desertų vaizdai. Užsukite į Vilniaus restoranus ir kavines paragauti autentiškų vilnietiškos virtuvės patiekalų. Profesionalūs šefai padės atsiskleisti subtiliausiems senųjų receptų skoniams.