7 kelionės kryptimi – Vilnius 700

Užmiršta XV a. vilniečių kasdienybė: kur miesto centre buvo galima aptikti ir rojų, ir pragarą?

Nors dabar Lietuvos pakrantę skalauja tik Baltijos jūros bangos, buvo laikas, kai lietuvių kariai bei didikai girdė savo arklius ir už tūkstančių kilometrų esančioje Juodojoje jūroje. Prieš 600 metų Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis pavertė LDK viena didžiausių tuometinių valstybių pasaulyje, kurios sostinė buvo – Vilnius. Artėjančio sostinės jubiliejaus proga rengiamas projektas ,,7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kviečia su XV a. Vilniumi susipažinti iš arčiau, pažvelgti miestiečių akimis į Vilnių, sužinoti ne tik tai, kaip atrodė tuometinių vilniečių kasdienybė, bet ir „pasimatuoti“ viduramžių darbus ar profesijas.

 

 

Kelionė į XV amžių

 

Vilniaus širdyje – ir rojus, ir pragaras

 

Vilniaus turizmo ir plėtros agentūros „Go Vilnius“ kuriamas projektas ,,7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kiekvieną savaitę apžvelgia vis kitą Lietuvos sostinei svarbų laikotarpį bei kviečia virtualiai pasivaikščioti po skirtingas Vilniaus epochas, pamatyti skirtingus sostinės veidus. Projektu siekiama, kad kiekvienas pajustų skirtingas epochų nuotaikas, pamatytų nepažintus sostinės veidus: virtualiai pažvelgtų į Vilnių kaip į legendų miestą, taip pat kaip į žmonių, gastronomijos, apsipirkinėjimo, modernizacijos centrą, sugebėjusį, nepaisant gaisrų ir pandemijų, suklestėti kultūros pagalba.

Antrajame virtualiame ture po amžius menantį Vilnių istorikė Luka Sinevičienė kviečia prisiminti užmirštą to meto vilniečių kasdienybę per įvairius sostinės objektus, kuriuos galima aplankyti ir šiandien. Pavyzdžiui, dabar Gaono g. esančioje Rumunijos ambasadoje anuomet veikė Auksakalių cechas. Jo nariai buvo turtingiausi vilniečiai, kurie dažnai užimdavo ir garbingas vietas miesto valdžioje. Ko reikėjo norint tapti cecho nariu? Auksakalys turėjo pagaminti tris dirbinius: bokalą, spaudą su išraižytu šalmu ir žiedą su brangakmeniu, kuriuos įvertindavo Vilniaus magistratas.

 

Vilniaus Vyskupo namas XV a. pr. © UAB „Metalo forma”

 

Net puikiai Vilniaus istoriją išmanančius miestiečius nustebins kitas faktas – senamiesčio širdyje, Vokiečių g., prie dabartinės Rotušės, buvo galima rasti rojų ir pragarą. Rojumi buvo vadinamas namas, kuriame gyveno taikūs, malonūs ir labai pamaldūs žmonės. Pragaras – greta stovėjęs namas, garsėjęs ištvirkaujančiais mušeikomis.

Tiesa, tuomet pirmoji Rotušė stovėjo kitur – Pilies ir Jonų g. kampe. Pirmą kartą Vilniaus rotušė paminėta tik 1432 m., o dabartinėje vietoje 1503 m. Rotušės rūsiai saugo šiurpią paslaptį – čia buvo įrengtas kalėjimas didžiausiems prasikaltėliams, kuriems paskirta mirties bausmė. Tais laikais mirties bausmių būta įvairių, tačiau gėdingiausią iš jų – korimą – buvo galima stebėti čia pat Rotušės aikštėje įrengtose kartuvėse.

 

Kodėl Katedros aikštėje svarbu žiūrėti po kojomis?

 

Sinevičienė šiame maršrute atskleidžia ir kur buvo įrengta pirmoji LDK mokykla ir kaip ji buvo finansuojama. Įdomu tai, kad Žygimantas Senasis originaliai išsprendė mokyklos šildymo problemą, paskelbęs įsakymą, kad visi, vežantys per Vilniaus miestą malkas, kiekvienos kelionės metu vieną rąstą duotų mokyklai.

Apsilankiusi Katedros aikštėje, istorikė kviečia žiūrėti po kojomis. Pasirodo, rausvo granito plokščių raštai čia išdėlioti ne šiaip sau. Antrajame ture aplankysite ir kitas reikšmingas to meto vietas – sužinosite, kuo buvo ypatinga pirmųjų bažnyčių statyba, kas gyveno Žemutinėje ir Aukštutinėje pilyse, kuo ypatingas Rusėnų miestas ir kitus neįtikėtinus faktus.

Po antrojo projekto ,,7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ turo vilniečiai bus pakviesti susipažinti ir su kitais reikšmingais Vilniaus įvykiais, žengiant skirtingais epochų maršrutais. Šis projektas – viena iš 2023 metais vyksiančio Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventimo dalių. Vilniečiams maršrutai bus pristatomi kas savaitę, palaipsniui leidžiant susipažinti su Vilniumi nuo seniausių epochų link naujesnio šimtmečio veido. Kiekvienas galės savarankiškai susipažinti su maršrutais www.700vilnius.lt tinklapyje.

 

Vilniaus katedra 1407 m., sudėgė 1530 m. Johann Baptis Knackfuss. Atvirukas

Viršelio iliustracija: Vilnius. Vytauto – Jogailos laikmetis. © UAB „Metalo forma”