Interaktyvus renginys

„Vilniaus mitų griovėjai“ kviečia atrasti kitokį Vilnių

Garsiausias apie Vilnių žinomas istorijas lydi pasakas primenančios detalės, o faktai kartais atrodo neįtikinantys. Jas girdint dažnai kyla klausimas: galbūt taip ir buvo, o gal ir ne. Per 700 metų Vilniaus istorija pildėsi daugybe legendų ir pasakojimų. Bet ar viskas, ką žinote, yra tiesa?  

Ar gvildendama ir „kramtydama“ istorinius beigelio atsiradimo faktus kulinarijos ekspertė Nida Degutienė nenusilaužė danties? Ar Lietuvos nacionalinio muziejaus, K. Varnelio namų menotyrininkė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė iššifravo XIX a. Vilniaus mados kodą? Kokią moterų stiprybę atskleidė istorikė Luka Sinevičienė? Ką paruošė menotyrininkas Saulius Pilinkus? Kokių žaidimų „iškasė“ archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikas Povilas Blaževičius? Ar Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas nepasiklydo miesto požemiuose? 

Tai kaip gi buvo iš tikrųjų 

 

Luka Sinevičienė 

Vilniaus istorija  vyrų reikalas? 

Istorikė ir visuomenininkė Luka Sinevičienė laužo mitus ir atskleidžia intriguojančių faktų apie moterų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Kaip pirmoji moteris rašytoja Lietuvoje į meilės trikampį įviliojo du imperatorius? Kokią galią turėjo balsas dainininkės, kuriai muziką kūrė pats Franzas Josephas Haydnas? Įeiti į Lietuvos istoriją moterys turėjo daugybę būdų. Tad susipažinkite su garsiausiomis Lietuvos moterimis, palikusiomis ryškų pėdsaką ne tik Vilniaus, bet ir šalies istorijoje.

 

Juozapas Blažiūnas

 Po Vilniumi stūkso požeminis miestas?

Menotyrininkas, menotyros mokslų daktaras Juozapas Blažiūnas imasi gvildenti mito apie senuosius Vilniaus požemius, miesto legendas ir tikrovę. Iš pirmų lūpų sužinosite apie ypatingą tunelio, vedusio nuo Vilniaus iki Trakų, istoriją. Tikras, iki šių dienų išlikęs yra ir XVIII a. tunelis, vinguriuojantis tarp bernardinų, įsikūrusių Bernardinų bažnyčios pašonėje, ir bernardinų, gyvenusių prie Šv. Mykolo bažnyčios. Tačiau ar nepainiojame tunelių su senų, kadaise nugriautų namų rūsiais ar miesto lietaus ir kanalizacijos kanalais? Po Vilniumi, jo požemiuose, galima atrasti įspūdingų radinių, tačiau ar visi požeminiai keliai kur nors veda?

 

Povilas Blaževičius

Vilniaus pilys – tik riteriams?

Povilas Blaževičius, Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojas, archeologas, humanitarių mokslų daktaras, kviečia pažaisti. Ar kas nors žaisdavo senosiose Lietuvos pilyse, kuriose dar ir buvo kuriama šalies ateitis? Sužinokite, kas ir kaip pramogaudavo pilyse bei kodėl mes galime būti tuo tikri. Skaičiais ir faktais galima pasikliauti – viduramžių pilys buvo panašesnės į klegantį miestą, o ne dabartinius Vyriausybės rūmus Kudirkos aikštėje.

 

Aistė Bimbirytė-Mackevičienė

 XIX a. vilnietės – mados provincialės?

Aistė Bimbirytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotoja, dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, gvildena madingųjų XIX a. vilniečių kasdienybės istorijas. Kaip atkeliaudavo mados į Rusijos imperijos pakraštį? Ar vilnietės būtų galėjusios suspindėti pokylyje Paryžiuje? Šilkas ir nėriniai, naujausi fasonai ir garsiausi siuvėjai atrasdavo kelią ir į vilniečių namus. O dabar jūs atraskite mados paslaptis.

 

Saulius Pilinkus

Vilnius visada buvo žalias miestas?

Laidų vedėjas ir  menotyrininkas Saulius Pilinkus tyrinėja, ar Vilnius visada buvo žaliausia Europos sostinė. Antakalnio kalvos, Šeškinės ozas… Juk tikrai Vilniuje visada plytėjo didžiuliai žalumos plotai. O ką mums atskleidžia Juozapo Čekavičiaus fotografijos? Ar vilniečiai tik grožėjosi miesto žaluma, o gal medžius naudojo kitoms reikmėms? Tiek viduramžiais, tiek pramonės revoliucijos metu medžiai ne tik džiugino, bet ir trukdė. O žaliojo Vilniaus legenda gimė ne taip ir seniai. Sužinokite, kas paskatino legendos atsiradimą ir kas pakeitė miesto veidą ir pavertė Vilnių unikaliu Europos miestu.

 

Nida Degutienė

Beigelis – Vilniaus gastronomijos simbolis?

Kulinarijos ekspertė, kulinarinių knygų autorė, tinklaraštininkė Nida Degutienė kviečia į kulinarinę kelionę po vilniečių virtuves. Ar atrasite ten beigelių? Pirmąkart beigelis paminėtas prieš 400 metų Krokuvoje, bet gal savo šaknis jis įleido ir vilnietiškoje Kaziuko mugėje, o gal net jo pavadinimas dažnai buvo minimas ir kasdieninėse miestiečių kalbose? Kaimyninių tautų virtuvė atrado kelią į vilniečių širdis – beigeliai buvo gaminami ir lietuviškuose pečiuose. Nuo Vilniaus iki Niujorko, nuo viduramžių iki šių dienų beigeliai keliavo ir keitėsi, tad leiskitės į gastronominius skonių nuotykius.