2021 Vasara

Alaus ir duonos sriuba, vilniečių valgyta ir prieš 400 metų: išbandykite senovinį receptą

Įprasta valgant sriubą užsikąsti riekele duonos, tačiau pati duona kaip ingredientas sriubai naudojama retai. Vis dėlto, Lietuvos kulinarinį paveldą aprašančiuose šaltiniuose būtent ruginės duonos sriuba atsiduria prie vienų dažniausiai sutinkamų patiekalų. Profesorius Rimvydas Laužikas sako, kad tokios sriubos, vadinamos gramatka, bierenbrot, farmuszka ar biermuszka, minimos daugelyje XVI-XIX amžių dokumentų ir knygų tekstų bei buvo mėgtos tiek dvariškių, tiek miestiečių, tiek vienuolių. Artėjant Vilniaus 700 metų jubiliejui, specialus gastronominis projektas „Skaniausios Vilniaus istorijos“ kviečia išbandyti senovinį duonos ir alaus sriubos receptą.

Atraskite skaniausias Vilniaus istorijas

Pasitikdamas savo garbingą 700 metų jubiliejų, Vilnius jam ruošiasi iš anksto bei pristato šiai progai skirtą gastronominį projektą „Skaniausios Vilniaus istorijos“. Projektas subūrė žymius miesto istorikus, kurie bendromis jėgomis atkūrė įvairiose sostinės epochose išpopuliarėjusių valgių receptus ir juos prikėlė naujam gyvenimui. Iš viso projektas supažindins su net 7 istoriniais receptais, kuriuos pagamins keliautojas ir kulinaras Vytaras Radzevičius bei pakvies juos pasigaminti savo namų virtuvėje.

Senovinis duonos ir alaus sriubos receptas, randamas dar 1613 m. šaltiniuose.

Jums reikės:

  • 200 g ruginės duonos minkštimo (be plutos)
  • 0,7 l skysčio (alaus, vištienos arba kurio nors kito sultinio, arba nenugriebto riebaus pieno)
  • druskos
  • 100 g sviesto (tuo atveju, jei gaminsite su alumi)
  • 0,5 a. š. kmynų (tuo atveju, jei gaminsite su alumi)

Gaminimo procesas

  1. Duonos sriuba su sultiniu: sultinyje išvirkite duonos minkštimą ir pasūdykite.
  2. Duonos sriuba su alumi: duonos minkštimą išvirkite aluje su kmynais ir sviestu, tuomet pasūdykite.
  3. Duonos sriuba su pienu: piene išvirkite duonos minkštimą ir pasūdykite.

Vienas iš Vilniui reikšmingų istorinių valgių – duonos sriuba. Anot profesoriaus R. Laužiko, duonos sriubos yra vieni seniausių patiekalų, gamintų verdant duonos džiūvėsius skystyje – sultinyje, piene, aluje, vyne. „Mūsų regionui būdingos duonos sriubos, verdamos aluje. Kalbėdami apie Vilnių jas galėtume laikyti vienuolišku valgiu. Sostinės vienuoliai tokią sriubą dažniausiai rinkdavosi pietums ar vakarienei, o tam tikros jos variacijos be pieno produktų puikiai tikdavo ir pasninko laikotarpiui. Dvaruose panaši sriuba valgyta ir pusryčiams. Karalienės Liudvikos Marijos Gonzagos iždininkas Gaspardas de Tende 1684 m. pastebėjo, kad ATR bajorija nevalgo pusryčių, vietoj jų išgeria kaušą alaus sriubos“, – sako profesorius.

Galima pastebėti, kad prieš 400 metų vilniečių racione įvairios tokios sriubos variacijos buvo kasdienis patiekalas. R. Laužikas pamini 1620 m. Lietuvos jėzuitų provincijos valgiaraštyje aprašytus valgius. Pavyzdžiui, ne pasninko laikotarpiui rekomenduojamus penktadienio pietus sudarė net keturi patiekalai: sriuba, kuri buvo pasirinktinai ruošiama iš alaus ir duonos arba kanapių, aguonų, obuolių, slyvų, antrasis patiekalas iš žuvies, trečiasis iš virtų daržovių, kruopų arba vaisių ir ketvirtasis – sūdytos silkės virtos ar keptos, avinžirnių košė, riestainiai su medumi ir aguonomis bei kiti įvairūs patiekalai.

Pasak R. Laužiko, amžininkai taip pat aprašė duonos ir alaus sriubos naudą sveikatai – esą ligoniai jos pavalgę gaudavo jėgų, o vaikai greičiau augdavo ir turėdavo sveiką virškinimą. Vėlesniuose amžiuose duonos sriubų receptų įvairovė augo, nors jų pagrindas – alus ir duona – išliko. Pavyzdžiui, 1913 metais Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Gaspadinystės knygoje“ užrašytame recepte siūloma į tokią sriubą verdant taip pat įdėti grietinės, kiaušinių ir sūrio.

Šiandien Vilniuje ieškant su šiuo patiekalu susijusių vietų, geriausia atkreipti dėmesį būtent į vienuolynus – Vilniaus universiteto pastatų kompleksą senamiestyje (Jėzuitų Akademija ir Šv. Jono bažnyčia), Alumnatą (Universiteto g. 4), Vilniaus jėzuitų noviciatą ir Šv. Ignoto bažnyčią bei kitus, nes vienuoliai šį patiekalą itin mėgo. Galima spėti, kad duonos sriubą anuomet ragavo tokios žymios jėzuitų ordino asmenybės, kaip Tomas Žebrauskas, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Andrius Rudamina, Konstantinas Sirvydas, taip pat senojo VU mokslininkai, dėstytojai.