Griauti negalima palikti. Vilniaus miesto rekonstrukcija sovietmečiu

Nepaisant didesnio valstybės dėmesio naujiems miestams, didžioji statybų dalis sovietmečiu vyko istorinių miestų rekonstrukcijos ir plėtros kontekste. Tai lėmė, jog visą šį laikotarpį teritorijų plėtrą lydėjo skirtingo masto griovimas.

Šis buvusio miesto naikinimas, vadintas teritorijos išvalymu, turėjo stiprų ideologinį užnugarį ir dažnai buvo laikomas neišvengiama komunizmo statybų dalimi.

Kadangi apie nuostolius, kuriuos patyrė Vilniaus senamiestis, žinoma jau nemažai, šioje paskaitoje plačiau apžvelgsime architektūriniu ir istoriniu požiūriu nevertingais laikytų (kartais ir tebelaikomų) rajonų modernizaciją. Kalbėsime ne tik apie šį procesą skatinusius ar stabdžiusius veiksnius, bet ir apie jo nevienareikšmį palikimą šiandieniniam miestui.

Rugilė Rožėnė – Rugilė Rožėnė „Griauti negalima palikti. Vilniaus miesto rekonstrukcija sovietmečiu“

Eksponatas: Didžiosios (dab. Pilies) gatvės atkarpos nuo Šv. Jono g. iki Švarco g. išklotinė. 1943 m. Aut. J. Gabšaitis. Kalkė, pieštukas. Pristato dr. Evelina Bukauskaitė (LNM).