,,Muzika Vilniui” koncertai

Kokiai muzikai skambant Vilnius šventė 700 metų jubiliejų? Apie Vilnių sukurta daug dainų, tačiau VšĮ „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklo projektas „Muzika Vilniui“ pažvelgė plačiau ir pakvietė septynis pasaulyje garsius šių dienų kompozitorius sukurti Vilniui skirtas kompozicijas.

2023 m.  gegužės – liepos mėn. per koncertų ciklą Vilnius suskambėjo naujai – kompozitorių kūriniai dedikuoti pasirinktoms miesto vietoms ar nagrinėjantys su jomis susijusias temas, todėl įvairiose miesto erdvėse vyko kūrinių pristatymai, susitikimai su kompozitoriais. Unikalus projektas „Muzika Vilniui“ leido miestui naujai suskambėti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kas būtų, jei Vilniui kūrinius būtų kūrę Mocartas ar Bachas? Nors praeities nepakeisi, projektas „Muzika Vilniui“ suteikė galimybę miestui įsiamžinti pasaulinėje muzikos scenoje ir išgirsti, kaip pasauliui skamba Vilnius.

Koncertinės programos datos:

1. Toshio Hosokawa – gegužės 6-7 d. Erdvė – Vilniaus universitetas.

2. Heiner Goebbels – gegužės 10-14 d. Erdvė – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia.

3. Ivan Fedele – gegužės 25-27 d. Erdvė – Kazio Varnelio namai-muziejus.

4. Anna Korsun – birželio 3-4 d. Erdvė – Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčia-kolumbariumas.

5. Agata Zubel – birželio 17-18 d. Erdvės – Gedimino pilies bokštas ir ,,K29” verslo centras.

6. Beat Furrer – birželio 30-liepos 1 d. Erdvė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

7. Michael Gordon – liepos 5-6 d. Erdvė – buvusio Vilniaus geto Žydų tarybos (Judenrato) kiemelis.

Skambančios Vilniaus erdvės

VšĮ „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklo projekte dalyvaujantys septyni kompozitoriai apsilankė Vilniuje ir išsirinko labiausiai patikusią vietą, atsižvelgdami į jos architektūrines, kultūrines ir socialines savybes. Šiai erdvei jie kūrė 5–50 minučių kūrinį solo instrumentui arba kameriniam ansambliui iki penkių atlikėjų. Originalūs kūriniai suteikė galimybę apmąstyti Vilniaus ir visos šalies istorinę ir dabartinę erdvę, ambicingas ateities vizijas bei planus.

Vizitų metu kompozitoriai taip pat turėjo galimybę susitikti su Lietuvos kompozitorių ir muzikologų bendruomene, atrasti ne tik Vilniaus erdves, bet ir kultūrinius klodus. Todėl 2023 m. pristatyti kūriniai atskleidė jubiliejų švenčiančio Vilniaus identitetą, vertybes, socialinius, kultūrinius ir inovacijų sluoksnius. Septyni kompozitoriai – septyni kūriniai Vilniui. Projektas „Muzika Vilniui“ leido suskambėti miestui pasaulyje.

Kas kuria Vilniui?

Visus 700 gyvavimo metų Vilnius vertino multikultūriškumą, todėl, puoselėjant įvairovę ir siekiant skirtingų nuomonių supratimo, projekte „Muzika Vilniui“ dalyvavo septyni kompozitoriai iš įvairių šalių. Visi jie garsūs ne tik savo šalyse, bet ir pasaulyje – jų muzika skamba svarbiausiuose tarptautiniuose festivaliuose, jie bendradarbiauja su šiuolaikinės muzikos atlikėjais. Dalis kompozitorių su Lietuva susiję giminystės ryšiais, atspindi Vilniuje gyvenančias tautines bendruomenes.

Kompozitoriai atstovavo skirtingoms kūrėjų kartoms bei stilistinėms kryptims, kurios atspindi pagrindinius XX–XXI a. šiuolaikinės muzikos procesus pasaulyje. Todėl kūriniai, skirti Vilniui, sulaukė dėmesio ne tik pačiame Vilniuje, bet ir kitose šalyse.

Anna Korsun kūrė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčiai-kolumbariumui 

Skaityti daugiau

 

Michael Gordon kūrė Vilniaus geto Žydų tarybos (Judenrato) kiemeliui

Skaityti daugiau

 

Heiner Goebbels kūrė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiai

Skaityti daugiau

 

Agata Zubel kūrė Gedimino pilies bokštui / Verslo centrui „K29“

Skaityti daugiau

 

Ivan Fedele kūrė Kazio Varnelio namams-muziejui

Skaityti daugiau

 

Toshio Hosokawa kūrė Vilniaus universitetui 

Skaityti daugiau

 

Beat Furrer kūrė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 

Skaityti daugiau

 

Kūrinius įkvepia žmonės

„Muzika Vilniui“ skirtas 700 m. Vilniaus jubiliejui kaip dovana, kuri praturtina, kvietė atrasti kažką nauja, galbūt net skatina pokyčiams. Pasiruošimas koncertams ir premjeriniai koncertai būrė miesto bendruomenę, skleisdami šiuolaikinės muzikos nešamą žinutę apie Vilnių kaip miestą, kuris nuolat kinta ir išlieka modernus. Muzikos kūriniai tapo palikimu ir ateities kartoms, o muzika sklido per visą pasaulį kaip geležinio vilko kauksmas.

Muzika nesiliauja skambėti

Vilniaus jubiliejaus proga „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblų tinklo projekto „Muzika Vilniui“ kūriniai buvo viešai pristatomi jiems sukurtose erdvėse. Premjerose atlikti ir kiti kompozitorių kūriniai, taip atskleidžiant, kaip kompozicija Vilniui įsilieja į kompozitoriaus kūrybą.

Tačiau pristatomaisiais koncertais projektas nesibaigė. Kūriniai kvietė bendruomenę diskutuoti apie šiuolaikinės muzikos procesus ir jos vietą mieste. Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis buvo sudarytos sąlygos muzikai erdvėse skambėti neribotą laikotarpį. Buvo galima bet kada sugrįžti paklausyti kūrinių leidžiantis „Muzika Vilniui“ maršrutu ar keliaujant virtualiuoju turu. Taip pat klausytojų laukė teminės ekskursijos ir gilesnis Vilniaus pažinimas.

Sostinei įžengus į naują gyvavimo šimtmetį, naujasis Vilniaus skambesys ne tik džiugino vilniečius, bet ir suteikė unikalų, emociškai „įkrautą“ potyrį Vilniuje besilankantiems svečiams.

Projekto komanda:

Vadovas – Matas Drukteinis

Meno vadovas ir programų sudarytojas – Vykintas Baltakas

Koordinatorė – Gintarė Palkevičienė

Daugiau informacijos apie projektą

By using this site, you consent to the use of cookies for analytical purposes, advertising and personalized content. For more information, read here.