Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?

Buvo laikai, kai lietuvių kariai ir kunigaikščiai savo arklius girdė Juodojoje jūroje, o sostinėje Vilniuje virė visai kitoks gyvenimas – miesto centre buvo galima rasti rojų ir pragarą, net visko mačiusius didikus stebino didelės puotos su įmantriais valgiais nukrautais stalais, o vaistinės priminė burtininkų karalystę. Artėjančio Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga rengiamas projektas ,,7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kviečia susipažinti su XV ir XVI a. sostinės gyventojų kasdienybe ir pamatyti skirtingus Vilniaus veidus.

 

XVI a. evoliucija vilniečių lekštėse

 

Kviečia pažvelgti į miestą naujomis akimis

 

Vilniaus turizmo ir plėtros agentūros „Go Vilnius“ kuriamas projektas ,,7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kiekvieną savaitę apžvelgia vis kitą Lietuvos sostinei svarbų laikotarpį bei kviečia virtualiai pasivaikščioti po skirtingas Vilniaus epochas. Projektu siekiama, kad kiekvienas pajustų skirtingas epochų nuotaikas, pamatytų nepažintą sostinės pusę: virtualiai pažvelgtų į Vilnių kaip į legendų miestą, taip pat kaip į žmonių, gastronomijos, apsipirkinėjimo, modernizacijos centrą, sugebėjusį, nepaisant gaisrų ir pandemijų, suklestėti kultūros pagalba.

 

 

„Prie šių septynių virtualių maršrutų sukūrimo apie pusmetį dirbo dešimtys žmonių: gidai, istorikai, skirtingų Lietuvos muziejų ir fondų darbuotojai, kurie ieškojo informacijos, retų iliustracijų, tikslino faktus. Dėkojame visiems jiems už milžinišką darbą, dėl kurio galime atverti istorinius Vilniaus lobynus plačiajai visuomenei. Džiaugiamės, jog pasitikdamas 700-ąjį gimtadienį miestas atsiskleis dar nematytomis spalvomis“, – sako „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė. Anot jos, vilniečiams ir miesto svečiams visi septyni virtualūs maršrutai pateikia negirdėtų faktų net ir apie tas vietas, kurias, atrodo, puikiai pažįstame.

 

 

Karolis Račinskis. Bernardinų sodas Vilniuje. XIX a. vid. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

 

Turuose – atskleistos Vilniaus paslaptys

 

Pirmiausia supažindinęs su XIV a. Vilniumi, projektas nukelia ir į tolesnius miesto gyvavimo amžius. Turuose istorikė Luka Sinevičienė pasakoja apie tai, kaip Lietuvos sostinė atrodė XV ir XVI a. bei kokias paslaptis slepia iki šiol išlikę miesto objektai. Nors sostinės pastatai keitė savininkus ar išnyko iš žemėlapio, išsaugotos įdomios istorijos ir autentiškos vietos liko. Pavyzdžiui, XV a. Vilniuje gyvenimas virė kaip ir šiandien: iš užsienio keliavo prekės, vyko statybos, miestas augo. Virtualiai pasivaikščioję po senąjį Vilnių galėsite įsivaizduoti kaip atrodė kasdienis gyvenimas sostinėje prieš beveik 600 metų ir sužinoti ne tik tai, kur mieste buvo galima rasti rojų ir pragarą, bet ir „pasimatuoti“ viduramžių darbus ar profesijas.

 

Jozefas Michaelis Holcapflis pagal Kviriną van Brekelenkamą. Piršlybos. XIX a. pr. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

 

XVI a. ture L. Sinevičienė papasakos negirdėtus faktus apie gastronominę Vilniaus raidą. Istorikai sutinka, kad ši epocha gerokai pakeitė lietuvių valgymo įpročius. Tiesa, šiendien mums gerai pažįstami produktai puikavosi tik ant didikų stalų.

Šis turas atskleis ir kitas miesto paslaptis – kas į Vilnių atvežė dabar mums įprastas daržoves, kodėl vaistinės priminė burtininkų karalystę ir kokiais patiekalais stebino tuo meto puotos?

 

Nežinomas Venecijos XVII a. dailininkas Paolo Veronese. Puota fariziejaus Simono namuose. XVII a., Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Viršelio nuotrauka: Nežinomas įtalų dailininkas. Natiurmortas (Padėklas su egzotiniais vaisiais). XVII a. Varšuvos nacionalinis muziejus