Jonas Kristupas Glaubicas ir vėlyvasis Vilniaus barokas

Šv. Kotrynos bažnyčios fasadas. ~1930 m.

XVIII a. Vilniaus miesto veidą kūrė du iškilūs architektai: Laurynas Gucevičius ir Jonas Kristupas Glaubicas. Tiesa, jų kryptys buvo visiškai skirtingos. Kol L. Gucevičius didžiausią dėmesį skyrė švarioms klasicistinės architektūros linijoms, J. K. Glaubicas kūrė miestą-legendą, Vilnių kaip baroko perlą. Vokietis Jonas Kristupas Glaubicas į Vilnių atvyko evangelikų liuteronų parapijos kvietimu ir liko čia ilgam. Po didžiųjų Vilniaus gaisrų J. K. Glaubicas turėjo erdvės kurti originalius statinius. Jam turime būti dėkingi už šiandieninę Šv. Jonų bažnyčios ir Šv. Kotrynos bažnyčios išorinį vaizdą. Manoma, kad jis taip pat sutvarkė katedros varpinę, sukūrė Šv. Dvasios cerkvės interjerą, rūpinosi Bazilijonų vienuolynu. Spėjama, kad pats architektas gyveno dviaukščiame name Pranciškonų gatvėje6(į jį galima patekti pro Vokiečių g. esantį praėjimą, kuris kai kuriuose šaltiniuose buvo vadinamas Šėtono namu dėl čia išlikusio XVII a. vidurio sieninės tapybos fragmento, kuriame vaizduojamos kelios šokančios raganų figūros, dūdele grojantis sparnuotas velnias, satyras ir garuojantis ąsotis. Mirtis architektą užklupo darbo vietoje: tikrindamas mūrininkų darbą jis nukrito nuo pastolių ir žuvo.

Adresas:
Vokiečių g. 24