Rusėnų miestas Civitas Rutenica

Nežinomas XIX a. pab. dailininkas Ivanas Trutnevas. Šv. Paraskevės cerkvė Vilniuje 1807 metais. 1874 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

XV a. Vilniuje gyveno pagonys lietuviai, katalikai vokiečiai ir stačiatikiai rusėnai. Dėl LDK plėtros rusėnų bendruomenė Vilniuje buvo didžiulė – rusėnų kalba buvo naudojama oficialiems dokumentams, valdovų raštams rengti. Todėl nenuostabu, kad nusikėlę į XV a. Vilnių pamatytumėte ne tik katedros ar Šv. Jonų bažnyčios bokštus, bet ir net 14 stačiatikių šventyklų. Ortodoksai Lietuvoje gyveno nuo XIII a., tačiau pirmosios cerkvės pradėtos statyti Algirdo valdymo laikais. Šv. Paraskevos (Piatnicos) cerkve bei Skaisčiausiosios Dievo Motinos soboru, tiesa, pakeitusiomis savo išvaizdą, galite pasigrožėti ir šiandien. Tuo metu skirtingas religijas praktikuojančios bendruomenės  gyveno savotiškuose kvartaluose. Cerkvėms parinktos vietos žymėjo ir bendruomenės ribas – rusėnų miestas užėmė nemažą dalį miesto teritorijos, besidriekusios nuo Aukštutinės pilies kalno, prie kelių, vedančių į Rusios žemes. Rusėnus buvo galima atpažinti iš jiems būdingos aprangos, čia buvo galima sutikti daug barzdotų vienuolių.
Kokie garsiausi Vilniaus rusėnai? XVI a. rusėnų spaustuvininkas Pranciškus Skorina Vilniuje spausdino pirmąsias knygas, o XVI–XVII a. iškilo ir šiandien žinomi rusėnų kilmės didikai Chodkevičiai bei Sapiegos.

Adresas:
Maironio g. 14 (Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra)
Telefonas:
+370 5 215 3747
Kaina:
Nemokamai
Darbo laikas:
I-VII: 10:00-17:00
Galima apžiūrėti iš vidaus:
Taip