Mėsa Vilniuje

Halės turguje 1937 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.

Sveiki atvykę į Apsirijėlių skersgatvį – taip XIX a. buvo vadinama ši gatvė. Ir ne veltui. Čia jau nuo XVI a. vyko prekyba mėsa – pirmoji privilegija mėsininkams buvo suteikta dar 1596 m  Ši gatvė Vilniaus žydų kvartalą skyrė nuo teritorijos, kurioje gyveno krikščionys. Šiandien čia su jumis pasisveikins „Prekeivis“, išsitaisęs ant Mėsinių g. 3 pastato sienos, – tai projekto „Sienos prisimena“ grafičio kūrinys.
Pabandykite įsivaizduoti: mums įprastų šaldytuvų tais laikais nebuvo, tad sandėliuoti, transportuoti ir parduoti mėsą buvo sudėtinga, gyvuliai buvo skerdžiami tik tam tikromis dienomis, tikintis juos greitai parduoti. Vilniuje XIX a. veikė „krikščionių“ mėsininkų cechas, įkurtas 1795 m. Jo nariai ne tik turėjo įvairių privilegijų, bet ir rūpinosi mėsos pardavimu, taisyklingu jos svėrimu, švara parduotuvėse ir net elgesiu su pirkėjais. Ne retai cechų darbuotojai konfliktuodavo su pirkliais, o mėsininkų cecho nariai galėjo būti baudžiami už mėsos pirkimą iš žydų skerdikų ir jos pardavinėjimą savo krautuvėse. Beje, atsiradus Vykdomajai sanitarijos komisijai daug dėmesio buvo skiriama pasakojant apie parduotuvių sanitarijos būseną. Yra išlikę raštų apie tai, kad dešros buvo gaminamos ir iš arklienos ir nudvėsusių kiaulių. Spaudoje miestiečiai skundėsi dėl dešroje rastų svogūnų, lašinių, anglies ar net smėlio ir plaukų priemaišų.

Adresas:
Mėsinių g. 3