Žalias

Kad Vilnius – žalias miestas, pastatytas tarp miškų, žino visi. Bet ne visi žino, kodėl taip susiklostė. Medinis Vilniaus miestas prieš 700 metų kūrėsi dabartinio Kalnų parko teritorijoje. Apie pasivaikščiojimus gamtoje to meto žmonės pernelyg nemąstė – aukštų medžių reikėjo tam, kad būtų lengviau paslėpti miestą nuo užpuolikų. Tik vėliau, suaktyvėjus prekybai, Vilnius nusileido žemyn, prie Neries. Miestui žaliam išlikti padėjo ir vienuolynai, puoselėję savo sodus. Vilniečiams medžiai itin svarbūs, ir mieste jų tik daugėja. 2021 m. prasidėjo projektas „Žalioji banga“, kurio tikslas – pasodinti šimtus tūkstančių naujų medžių, krūmų ir vijoklių.

Vilnius žalias ir perkeltine prasme – nes nepatyręs, oportunistiškas ir linkęs rizikuoti. Vilnius – pačių įvairiausių idėjų miestas, kuris visada nori gyventi geriau, net nebūdamas tikras, kad tai pavyks. Matyt, taip susiklostė istoriškai. Nuo 1893 m. Vilniuje veikė kelių arklių tempiamas tramvajus, miestiečių pramintas „konke“. Į „konkę“ tilpdavo 14–20 žmonių. 1903 m. Vilniuje pastačius elektrinę, kilo mintis įrengti ir elektrinį tramvajų, bet caras neskubėjo tam skirti pinigų, o paskui prasidėjo karas.

Patrankoms nutilus, nagingas inžinierius Liudvikas Piegutkovskis grįžo prie tramvajaus idėjos. Arklius jis pakeitė net ne elektra, o „Ford“ vidaus degimo varikliu. Tai, kas puikiai atrodė popieriuje, gerokai nublanko realybėje. Arklių traukiamo tramvajaus bėgiai buvo pritaikyti 5–8 km/val. greičiui, o tramvajus su varikliu važiavo tris kartus greičiau. Taigi vilniečiai kasdien galėjo kvatotis iš štai tokio vaizdo: tramvajus nulekia nuo bėgių, keleiviai išlipa, pastato tramvajų į vietą ir važiuoja toliau.

Turbūt toks ir yra Vilnius – miestas, kuris nuolat bando, griūva, stojasi ir nuo pečių nusivalęs dulkes stengiasi iš naujo.

By using this site, you consent to the use of cookies for analytical purposes, advertising and personalized content. For more information, read here.