Ryžtingas

Per savo 700 metų istoriją Vilnius ne kartą pakilo iš pelenų. 1655 m., Vilnių užpuolus maskvėnams, ugnis prarijo didelę miesto dalį. Žmonės kalbėjo, kad veikiausiai Vilnių ištiks Trojos likimas. Bet neištiko. Prireikė dviejų dešimtmečių, kad miestas atrodytų dar gražiau negu prieš gaisrą. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuotas garsaus italo nusistebėjimas vilniečių ryžtu: „Namas dar dega, o jie jau stato naują.“ Iš tiesų, nutikus nelaimei, vilniečiai susivienija ir kimba į darbus.

1905 m. dabartiniuose Filharmonijos rūmuose Didysis Vilniaus Seimas pirmąkart iškėlė Lietuvos politinės autonomijos klausimą ir jau 1918 m. Vasario 16-ąją pasaulį apskriejo žinia apie nepriklausomą Lietuvą. Po septyniasdešimties metų Vilniuje užgimė Sąjūdis, nuo Gedimino pilies nuvingiavo Baltijos kelias, vėl buvo iškovota šalies nepriklausomybė.

Ryžtą vilniečiai parodė ir per pandemiją – savanorių ligoninėse netrūko. Kantriai ištvėrę pandemijos piką, žmonės išėjo atsipūsti į miesto centrą, virtusį milžiniška lauko kavine. Gatvės, skverai ir parkai prisipildė staliukų ir gyvybės. Apie šitą iš pirmo žvilgsnio paprastą Vilniaus idėją buvo sukurta apie 400 publikacijų – ją aprašė CNN, „The Guardian“, „The Independent“, „Daily Mail“ ir daugybė kitų svarbių žiniasklaidos priemonių.

Ryžto turime ne tik žygdarbiams. Kartais Vilniaus drąsa atsiskleidžia paprasčiausiu gebėjimu iš savęs pasijuokti. Šmaikščios ir saviironiškos Vilniaus reklaminės kampanijos užsienyje pelnė ne vieną prestižinį tarptautinį apdovanojimą.

By using this site, you consent to the use of cookies for analytical purposes, advertising and personalized content. For more information, read here.